Trumpai
- Kulno skausmas pirmaisiais žingsniais ryte – vienas būdingiausių plantarinės fasciopatijos požymių.
- Dažniausiai ji susijusi su pėdos perkrova: staigiai padidėjusiu krūviu, ilgu stovėjimu, blauzdos raumenų įtampa.
- Namuose gali padėti krūvio sumažinimas, blauzdos tempimas ir pėdą gerai palaikanti avalynė.
- Jei skausmas nemažėja kelias savaites arba yra pavojaus ženklų, kreipkitės į specialistą ar gydytoją.
Atsikeliate, padedate koją ant grindų – ir kulną nusmelkia skausmas. Po kelių minučių vaikščiojimo palengvėja, bet kitą rytą viskas kartojasi. Jei tai pažįstama, tikėtina, kad skausmas susijęs su plantarine fascija.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškinu, kas tai yra, kodėl labiausiai skauda ryte, ką galite pabandyti namuose ir kada laikas kreiptis pagalbos. Tai bendra informacija – ji nepakeičia individualaus įvertinimo.
Kas yra plantarinė fasciopatija
Plantarinė fascija – tai tvirta jungiamojo audinio juosta pėdos apačioje. Ji tęsiasi nuo kulno iki pirštų ir padeda išlaikyti pėdos skliautą, kai einate, stovite ar bėgate.
Kai fascijai tenka daugiau krūvio, nei ji spėja prisitaikyti, audinys gali tapti jautrus ir skausmingas. Anksčiau ši būklė dažniausiai vadinta plantariniu fascitu. Dabar vis dažniau sakoma „fasciopatija“, nes pagrindinė problema paprastai yra perkrova, o ne vien uždegimas.
Kulnas dažniau ima skaudėti daug stovintiems ar vaikščiojantiems žmonėms, taip pat bėgikams. Tačiau tai gali nutikti ir tiems, kurie visai nesportuoja.
Kodėl labiausiai skauda pirmaisiais žingsniais
Tipiškas požymis – stipresnis skausmas po kulnu ar pėdos apačioje, kai žengiate pirmuosius žingsnius ryte arba atsistojate po ilgesnio sėdėjimo.
Ramybės metu pėda ir blauzda ilgai būna vienoje padėtyje. Pirmieji žingsniai staiga ištempia ir apkrauna jautrų audinį, todėl tą akimirką skauda labiausiai. Pajudėjus skausmas dažnai sumažėja, tačiau gali vėl sustiprėti ilgiau vaikštant, stovint ar po didesnio krūvio.
Dažniausios priežastys
Dažniausiai kulno skausmą lemia ne viena priežastis, o kelių veiksnių derinys:
- staigiai padidėjęs fizinis krūvis – pavyzdžiui, pradėjote daugiau bėgioti ar vaikščioti;
- ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas ant kieto paviršiaus;
- blauzdos raumenų įtampa ir ribotas čiurnos judrumas;
- pėdos sandaros ir judėjimo ypatumai;
- avalynė, kuri mažai palaiko pėdą;
- didesnis kūno svoris, dėl kurio pėdai tenka daugiau krūvio.
Ką galite daryti namuose
Jei skausmas nestiprus ir nėra pavojaus ženklų, kuriuos aprašau toliau, pradėti galima nuo paprastų dalykų:
- Laikinai sumažinkite tai, kas skausmą sustiprina: ilgus pasivaikščiojimus, bėgimą, šuolius. Visiškai nejudėti nereikia.
- Prieš atsikeldami iš lovos keletą kartų lėtai patraukite pėdą į save ir pajudinkite čiurną.
- Tempkite blauzdos raumenis, pavyzdžiui, atsirėmę rankomis į sieną. Tempimas turi būti jaučiamas, bet neturi sukelti aštraus skausmo.
- Rinkitės patogią, pėdą gerai palaikančią avalynę. Namuose ilgai nevaikščiokite basomis ant kieto paviršiaus.
- Stebėkite, kaip kinta skausmas. Jei kuris nors pratimas jį aiškiai sustiprina – sustokite.
Šie patarimai gali palengvinti simptomus, tačiau neišsprendžia to, kodėl pėda perkrauta. Jei per kelias savaites pagerėjimo nėra, verta išsiaiškinti priežastį.
Ilgai laukti neverta dar ir dėl to, kad skaudant žmogus dažnai pradeda vaikščioti kitaip: tausoja kulną, perkelia svorį į pėdos išorę ar ant kitos kojos. Ilgainiui tai gali apkrauti čiurną, kelį ar nugarą.
Kada kreiptis į gydytoją ar specialistą
Dauguma kulno skausmo atvejų nėra pavojingi, tačiau kai kurie požymiai rodo, kad pirmiausia reikia gydytojo apžiūros. Kreipkitės į gydytoją, jei:
- skausmas atsirado po traumos, kritimo ar nusileidimo ant kojos ir sunku į ją atsiremti;
- kulnas ar pėda stipriai patino, paraudo ar yra karšta liesti;
- kartu karščiuojate ar jaučiatės prastai;
- pėda tirpsta, dilgčioja ar silpsta;
- stipriai skauda ir naktį, ramybės metu;
- sergate cukriniu diabetu ir pastebėjote pėdos pokyčių.
Į kineziterapeutą verta kreiptis, jei kulną skauda ilgiau nei kelias savaites, skausmas trukdo vaikščioti, dirbti ar sportuoti arba vis sugrįžta. Pas mane galite ateiti be gydytojo siuntimo.
Kaip padeda kineziterapija ir lazerio terapija
Pirmiausia įvertinu, kas vyksta: kur tiksliai skauda, kaip judate, kokia pėdos ir blauzdos raumenų jėga, koks čiurnos judrumas. Jei nežinote, nuo ko pradėti, rinkitės sveikatos ir reabilitacijos vertinimą – po jo žinosite, kas palaiko skausmą.
Kineziterapija
Per kineziterapinį gydymą dirbame su tuo, kas pėdą perkrauna. Parenku pratimus pėdos ir blauzdos raumenims stiprinti ir judrumui gerinti, kartu aptariame krūvį ir avalynę. Taip pat žiūrime, kaip einate ir kaip juda čiurna, kelis bei klubas, nes pėdos apkrovą gali lemti ir jie. Gaunate pratimų programą namams.
Lazerio terapija
Didelės galios lazerio terapija gali padėti sumažinti skausmą, kad būtų lengviau judėti ir daryti pratimus. Procedūros metu dažniausiai jaučiama maloni šiluma, o dozę parenku individualiai. Lazeris nepakeičia pratimų, todėl dažniausiai jį deriname su kineziterapija.
Procedūra dažniausiai trunka vos kelias minutes. Didelė galia leidžia reikiamą energijos dozę perduoti greičiau, todėl trumpa procedūra nereiškia mažesnės dozės. Procedūros metu dėvimi apsauginiai akiniai.
Ar lazerio terapija jums tinka, sprendžiame po įvertinimo, nes ji turi ir kontraindikacijų. Studija įsikūrusi Kaune, Vilniaus g. 10 – kaip mus rasti.
Ką pasiimti iš straipsnio
- Rytinis kulno skausmas dažnai susijęs su plantarinės fascijos perkrova.
- Krūvio sumažinimas, blauzdos tempimas ir tinkama avalynė gali palengvinti simptomus.
- Jei skausmas nemažėja kelias savaites, verta išsiaiškinti jo priežastį.
- Po traumos, esant tinimui, karščiavimui ar tirpimui, pirmiausia kreipkitės į gydytoją.
- Lazerio terapija gali padėti mažinti skausmą, bet geriausiai ją derinti su pratimais.
